Interviu su krepšinio treneriu Ignu Razučiu
Šįsyk, tikriausiai, didelio pristatymo nereikia – daugelis plungiškių puikiai pažįsta šį veidą. Šįkart kalbinome Igną Razutį, Plungės sporto ir rekreacijos centro krepšinio trenerį. Ignas pasidalino savo ilgamete patirtimi krepšinyje ir sprendimu dirbti su vaikais. Jis kalbėjo apie motyvacijos svarbą bei tai, kodėl komandiniame sporte „mes“ turi būti svarbiau už „aš“, taip pat pabrėžė darbo etikos reikšmę. Treneris akcentavo, kad tikras pasitenkinimas sportu ateina per nuoširdų ir sunkų darbą, o jo pagrindinis tikslas – mėgautis pačiu treniravimo procesu.
Gero skaitymo!
_________________________________
Kaip pradėjote treniruoti krepšinį ir kas Jus paskatino dirbti su vaikais?
Jau 20 metų esu su krepšiniu kaip profesionalus sportininkas. Visada norėjosi perteikti savo sukauptas žinias ir patirtį jaunajai kartai. Atsiradus galimybei dirbti treneriu, ja pasinaudojau – tai buvo natūralus ir prasmingas žingsnis mano krepšinio kelyje.
Kodėl pasirinkote treniruoti vaikus, o ne suaugusius?
Kadangi pats dar aktyviai sportuoju, turiu galimybę treniruoti tik vaikus. Ateitis parodys, ar teks dirbti ir su suaugusiais – šiuo metu į tai žiūriu ramiai.
Kaip apibūdintumėte savo treniravimo stilių ir metodus?
Esu reiklus ir griežtas treneris, saldainių už dyką nedalinu. Vaikai ir jaunuoliai turi suprasti, kad pasaulyje visur vyrauja konkurencija, o rezultatų galima pasiekti tik juodu, sunkiu darbu. Nesvarbu, kokioje srityje būsi – principai visur tie patys.
Kokie yra didžiausi iššūkiai dirbant su vaikais krepšinio treniruotėse?
Iššūkių yra daug ir labai įvairių.
Pirmiausia – vaikai labai skirtingi savo branda, suvokimu, koncentracija, techninėmis ir fizinėmis galimybėmis. Norisi kuo labiau individualizuoti treniruočių procesą, kad visi judėtų į priekį, tačiau tai padaryti sudėtinga, kai grupėje sportuoja apie 20 vaikų.
Antra – tai komandinis sportas. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai dominuoja individualizmas, vaikai tai mato ir su tokiomis nuostatomis ateina į treniruotes. Labai sunku paaiškinti, kad „Mes“ yra svarbiau už „Aš“, ypač kai iš tribūnų mamos ir tėčiai, nežinodami komandos susitarimų, šaukia: „Varyk, varyk – mesk, mesk“.
Trečia – motyvacijos trūkumas. Vaikai vis dažniau nuleidžia rankas, leidžia sau tingėti, renkasi kompiuterius ir ieško pasiteisinimų. Didelis iššūkis – būti atviru apie jų trūkumus ir tuo pačiu juos motyvuoti judėti toliau.
Kaip skatinate vaikus mėgautis sportu, o ne tik siekti pergalių?
Tai labai kompleksinė problema, kurios vien treneriai išspręsti nepajėgūs. Visa šiuolaikinė sistema paremta judėjimu į priekį, augimu ir rezultatais – visko norime čia ir dabar.
Mano supratimu, mėgavimasis procesu ateina per širdį. Jei žmogus yra savo vietoje, jis tai jaučia, o pats procesas teikia malonumą. Vaikai ir jaunuoliai, kurie dirbdami iš visų jėgų jaučia pasitenkinimą, jau yra kitame lygyje – ir sporte, ir gyvenime.
Ar galima tai ištreniruoti? Nemanau. Tiesiog ateina diena, kai po sunkios treniruotės ar pratimo pradedi jausti pilnatvę ir laimę. Ta vidinė motyvacija vėl ir vėl pajausti šį jausmą stumia į priekį, o sunkiai ir nuoširdžiai dirbant, sėkmė anksčiau ar vėliau ateina.
Ar susiduriate su kokiais nors mitais apie vaikų krepšinį ar jaunimo sportą apskritai?
Pradėdamas dirbti galvojau, kad visus galima padaryti krepšininkais, jei jie sunkiai ir nuoširdžiai dirbs. Dabar suprantu, kad tai nėra tiesa.
Kokias vertybes ir įgūdžius stengiatės perteikti savo auklėtiniams per krepšinį?
Darbo etika. Tikiu, kad sunkus darbas ilgainiui nugali talentą be darbo. Tai pamoka, galiojanti ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Kaip matote vaikų krepšinio vystymąsi Lietuvoje – ar jaunimas aktyviai sportuoja?
Manau, kad su vaikų ir jaunimo krepšinio vystymusi Lietuvoje viskas yra pakankamai gerai. Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinės Europos ir pasaulio čempionatuose kovoja dėl medalių, esame konkurencingi pasauliniu mastu.
Šiek tiek gaila, kad sudėtingas jaunimo perėjimas į vyrų krepšinį. Liūdina, kai jaunų žaidėjų vietas užima legionieriai. Tačiau tai sportas – visi siekia rezultato.
Kokie Jūsų asmeniniai tikslai ar svajonės treniruojant vaikus krepšinyje?
Mėgautis procesu.